Barselona – miestas, kuriame norisi pasilikti

2019 metų lapkritį sugalvojome porai dienų nulėkti į Barseloną. Joje esu buvusi 2012-ųjų sausį – tada tai buvo pirma mano kelionė lėktuvu ir mieste buvom turbūt savaitę. Detaliai visko iš to laiko jau neprisiminsiu, bet tąkart kelionė man paliko geriausius įspūdžius. Šįkart Barselonoje buvome šeštadienio vakare, o antradienį anksti ryte skridome namo, taigi turėjome dvi pilnas dienas ir vieną vakarą. Turėjome planą, ką norėtume aplankyti pernelyg nelakstydami ir spėdami pasimėgauti laiku. Pirmąją dieną skyrėme slampinėjimui po miestą, antrąją – kelionei į Monestir de Montserrat.

Panorama nuo Turo de la Rovira

Paskelbta 2020-01-142020-01-14 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeParašykite komentarą

Prancūzijoje gyvenanti Rūta: „Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad čia mano namai“

Rūta Duval sako: ir Prancūzijoje gyventi galima. Taip vadinasi jos paskyra instagrame, kur mes visai netikėtai ir susipažinome. Ši instagramo pankė nevynioja žodžių į vatą ir nesifotografuoja išrietusi užpakalio priešais veidrodį – ji gyvena 100 metų senumo name Normandijoje ir augina tris vaikus, gamina vaško plėveles, siuva ir moko siūti gražius dalykus „Mumishandmade“, nevengia nerožinių temų instagrame, kepa obuolių pyragus su kalvadosu, gamina rhum arrangè ir įdomiai viską aprašo savo paskyroje.

Rūta savo namuose Normandijoje, Prancūzija. Visos teksto nuotraukos: Rūta Duval

Paskelbta 2019-09-082019-09-08 Autorius Mažieji nuotykiai| Pokalbiai, UžsienyjeParašykite komentarą

Nepastovioji pavasario sala Tenerifė

Kovo 31 dieną išlėkėm 8 dienas pasišildyti į išgirtąją Kanarų salą Tenerifę. Lietuviai ten perkasi namus, organizuoja pramogas ir tiesiog gyvena, o ilsėtis grįžta kone kasmet. Tenerifė vadinama amžinojo pavasario sala. Didžiuliai temperatūrų svyravimai, vėjai ir debesys čia – kasdienybė.

Paskelbta 2019-04-242019-04-24 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 2

Venecija – miestas, kurio nebus

Veneciją kasmet aplanko apie 20 milijonų turistų. DVIDEŠIMT MILIJONŲ mieste, kurio centrinę dalį laisvai gali pereiti per valandą. Mieste, kuris lėtai ir tyliai grimzta nusinešdamas italų viltį iš turistų atsikovoti savo vietas… Jau dabar prognozės liūdnos – per artimiausius dešimtmečius Venecijoje neliks nuolatinių gyventojų. Ir ne tiek dėl vandens, kiek dėl turistų. Venecija šiuo metu yra turistų miestas. Vietiniai iš esmės juos tik aptarnauja – italams gyventi čia jau per brangu ir nebepatogu.

Džiaugiuosi, kad pirmą kartą teko jame apsilankyti ne sezonu – lapkričio pradžioje. Tada ir bilietai pigesni, ir viešbučiai, ir gerokai mažiau žmonių nei vasarą.

Paskelbta 2018-11-132018-11-14 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 1

Pažinti Italiją. II dalis: Neapolis

Iš Materos, kurią aprašiau čia, išvažiavome į žymųjį Neapolį. Pirmą vakarą skaičiau šį straipsnį ir juokiausi, nes tikrai atitikau kone visus tipus, kuriems į Neapolį geriau nevažiuoti. Apskritai prieš kelionę tik domėjausi, ką mieste pamatyti, nes planavome jam skirti tik vieną dieną, o apie patį miestą neskaičiau nieko. Galbūt todėl ir ištiko visiškas kultūrinis šokas. Siauros gatvelės, visiškai išprotėjęs eismas be taisyklių, per raudoną lekiantys motoroleriai ir žmonės, žmonės, ir dar šiukšlės. Toks buvo pirmasis įspūdis.

Paskelbta 2018-07-132018-07-13 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 2

Pažinti Italiją. I dalis: Matera

Kai staigiai kala į galvą „noriu atostogų. DABAR“, nelieka nieko kito, tik dairytis pigesnių bilietų į bet kur. Šįkart pagal šį kriterijų, kaip turbūt ir labai dažnai, nugalėjo Italija – pasitaikė kaip sezonui gana nebrangūs bilietai į Barį (žmogui pirmyn atgal išėjo apie 80 eurų). Pirminis planas važinėti traukiniais ir autobusais aplankant pagrindinius regiono miestus Materą, Ostūnį, Lečę ir patį Barį žlugo pavėlavus lėktuvui. Atskridę vėliau nebespėjome į tiesioginį autobusą į Materą, kitas buvo tik už 3 valandų, tad greitai sugalvojome nuomotis automobilį. Tai visiškai pakeitė kelionės planus, ir į gera. Vietoj tradicinių turistinių vietų pamatėme visai kitokią Italiją. Bet apie viską nuo pradžių.

Matera, seniausias Italijos miestas

Paskelbta 2018-07-112018-07-13 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 1

Monika Adomaitienė: „Juk dažnai lipti į kalną gali būti įdomiausia dalis, o būti jo viršūnėje – tik uoga ant torto“

Monika ir Martynas Adomaičiai – seni mano pažįstami, aktyvūs keliautojai, kūrybingi žmonės, Monika – profesionali fotografė, Martynas – programuotojas. Kartu aplankę nemažai šalių, jie sutiko pasidalinti savo kelionių patirtimi, įspūdžiais ir nepakartojamomis nuotraukomis. Ypač planuojantys kelionę į Japoniją arba JAV – sukluskite ir skaitykite įspūdžių kupiną Monikos pasakojimą!

Monika ir Fudžio kalnas, Japonija

Paskelbta 2017-10-262017-10-28 Autorius Mažieji nuotykiai| Galvoje, PokalbiaiParašykite komentarą

Rūta: „Kelionės išmoko nugalėti baimes“

Rūta Metlevskienė – mano bakalauro laikų bendrakursė. Kelerius metus ji dirbo kelionių agentūroje „Makalius“ ir nemažai keliavo darbo reikalais. O kur dar pačios susiorganizuotos kelionės! „Tai, kad nebedirbu kelionių agentūroje, tikrai nereiškia, kad nebekeliauju“, – šypsosi Rūta.

Rūta Kretoje. Nuotraukos pašnekovės

Paskelbta 2017-07-262017-07-27 Autorius Mažieji nuotykiai| Galvoje, PokalbiaiKomentarų: 1

Ernesta Kazakėnaitė: „Kelionės šiuo metu man yra tam tikra mokymosi forma“

Ar būtų per drąsu Ernestą Kazakėnaitę pristatyti kaip mokslininkę? Baikit, nemanau. Baigusi lietuvių kalbą Ernesta šiuo metu studijuoja doktorantūroje ir pagal mainų programą mokosi Rygoje. Kadangi yra moksliniais ryšiais susijusi su Latvija, ji nemažai ten ir apvažinėjusi. Kviečiu skaityti išsamų jos pasakojimą apie įdomias vietas Latvijoje. Kraunam čemodānus ir keliaujam pas kaimynus!

Pašnekovė ir nuotraukų autorė Ernesta ant beždžionių tilto per Nerį netoli Skališkių olos

Paskelbta 2017-06-302017-07-03 Autorius Mažieji nuotykiai| Galvoje, Pokalbiai, UžsienyjeParašykite komentarą

Žygių mada, arba Svarbiausia daug vaikščioti

Vienas žmogus sakė, kad sveikatai užvis svarbiausia daug vaikščioti. O aš dar pridėčiau, kad vaikščiojimas – tinginių sportas (kaip tik man), nes jam nereikia specialaus pasiruošimo, priemonių (tik patogių nelygiapadžių batų), nesvarbu nei amžius, nei svoris. Net nutukusiems žmonėms pirmiausia rekomenduojama ne prakaituoti sporto salėje ar – ginkdie – bėgioti, o vaikščioti. Vaikščiojimui nereikia specialios priežasties ar aplinkos. Žodžiu, išeini ir eini. Taigi šis bei tas apie žygių madą, kuri man labai patinka.

Žygyje „Pėsčiomis pajūriu“, kuriame dalyvavo apie 8000 žmonių

Paskelbta 2017-05-172017-05-17 Autorius Mažieji nuotykiai| LietuvojeParašykite komentarą