Kai šiomis dienomis, o gal net visais šiais mėnesiais, lauke nuolat kovoja žiema ir pavasaris, kai saulė išlenda retai, nori nenori mintimis keliauji ten (arba į tada), kur šilta ir saulėta. Tokiomis dienomis prisimenu vasaros nuotykius ir pasvajoju apie naujus. Šįkart noriu pasidalinti nuostabia kelione į Saremos salą Estijoje.
Į Saremą važiavome keturiese nuosavu automobiliu 2013 metais vienam savaitgaliui per Jonines, birželio mėnesį. Kelias tolimas (iki Virtsu kelto nuo Vilniaus – apie 550 km, taigi kone 7–8 valandos, mat kelionė su pertraukomis), bet tai niekis, nes nemažas ruožas eina palei pat Latvijos pajūrį, tad visada galima sustoti papietauti ir nusimaudyti. Arba užsukti kur nors karvučių. Mums važiuojant buvo labai ramu, žmonių kone nebuvo matyti, nors oras ir buvo neblogas, tad galėjome laisvai mėgautis jūra. Ši nuotrauka iš vakaro prie jūros Latvijoje jau grįžtant namo.
Keltu kėlėmės su automobiliu, nes norėjome pavažinėti po pačią Saremą. Tuo metu buvusios kelto kainos nepamenu, bet įtariu, kad nebuvo baisiai brangu, jeigu jau mes, keturi studenčiokai, galėjom sau tai leisti. Šiuo metu automobilio su 4 keleiviais perkėlimas Joninių savaitgalį kainuoja apie 20 eurų. Pirmiausia persikeliama į mažesnę Muhu salą, o iš jos į Saremą veda ilgiausias Baltijos šalyse supiltas kelias.
Oras pasitaikė puikus. Lietuvoje per Jonines juk beveik visada lyja! Žinoma, nemeluosiu, patį Joninių vakarą linojo ir Saremoje, bet visa diena buvo nuostabi, šilta, saulėta, beveik be debesėlių. Tikros atostogos!
Kadangi saloje buvome vos nepilnas porą dienų, kas, mano nuomone, šiai nuostabiai salai yra tikrai per mažai, nespėjome apžiūrėti labai daug dalykų. Pagrindiniai mūsų tikslai buvo Panga skardis, Kiipsare švyturys pačiame salos gale, akmenuota pakrantė Tagaranna, Kuresarės (Kuressaare) miestas, o visa kita – pagal galimybes. Vis dėlto nespėjome aplankyti žymiųjų Saremos švyturių bei daugybės kitų dalykų, nes laiko turėjote tik apvažiuoti salą pakrante, nesukdami į jos vidurį. Be to, visada stengiuosi laikytis požiūrio, kad svarbu ne užsidėti varneles, kad buvai visur, o džiaugtis tuo, ką matai dabar, ką spėji ramiai ir pasimėgaudamas aplankyti.
Vos persikėlę, žinoma, ėmėme galvoti, kur čia pavalgyti, nes sala iš pradžių pasirodė nelabai gyvenama. Žinoma, ji ir yra gyvenama retai, nes vienintelis salos miestas – „sostinė“ – yra Kuresarė, joje gyvena apie 15 000 gyventojų, ir dar kone tiek pat visoje likusioje salos dalyje.
Kadangi vienai nakčiai buvome užsisakę nakvynę svečių namuose Leisyje „Laugu Holiday Resort“, papietavome toje pačioje gyvenvietėje įdomiame name „Sassimaja“. Prikirtome žuvienės, guliašo, atsigėrėm estiškos giros. Namas, kaip neseniai skaičiau viename nesusijusiame skelbime, yra tų gražiųjų laikų statybos, visas apaugęs vijokliais, o ant palangių žydi gėlės. Negalėjome tokioje vietoje nesustoti 🙂
Kadangi jau vakarėjo, o norėjome spėti dar ką nors pamatyti, skubėjome į vieną įspūdingiausių vietų Saremoje ir turbūt Baltijos šalyse apskritai – Pangos skardį. Pasitikti saulėlydį tokioje vietoje tikrai nuostabu – skardis yra 21 metro aukščio. Na, o mus pasitiko būriai mašalų. Kad jau Joninių išvakarės, prisipynėm „skaistybės“, kaip aš mėgstu tokius dalykus vadinti, vainikėlių ir su norais metėm juos nuo skardžio.
Kadangi ir vėl aplink beveik nebuvo žmonių, o vakaras pasitaikė ramus, nors ir vėsokas, atsigėrėm alaus ir visi sušalę sugalvojom pažiūrėti, kaip Joninės švenčiamos Estijoje. Ir ką jūs manot? Taip pat, kaip Lietuvoj! Net dainos tokios pačios, ale tik estiškai dainuojamos. Ta pati estrada, tas pats laužas, ir alų geria lygiai taip pat! Žinoma, buvom jau pavargę šokinėt per laužą, tad grįžome nakvoti į savo medinę sodybą, kur turėjome kone pusę antrojo aukšto. Čia telpa bent 6 žmonės. Šeimininkas sakė, kad šiais metais esame pirmieji lietuviai.
Kone visos Saremos pakrantės – akmenuotos, tad pavaikštinėti ir ką nors pastatyti iš akmenų galima beveik bet kur. Dėmesio – svarbu nepamiršti purškalo nuo uodų. Labai svarbu.
Vis dėlto yra viena vieta, kurioje privalu sustoti. Čia visas krantas pilnas plokščių akmenų, iš kurių šios vietos lankytojai krauna bokštelius – tai Tagaranna. Sakoma, kad tai norų akmenys, o ką nors iš jų pastačius noras būtinai išsipildys.
Spaudžiami laiko, mat šiandien turime spėti į keltą, nuskubėjom į Kiipsarės švyturį pačiame atokiausiame salos galiuke. Atkreipkite dėmesį, kaip apgalvota, o gal netyčia taip sutapo – švyturio spalvos su dangaus mėliu sudaro nuostabią harmoniją, atitinkančią Estijos vėliavos spalvas.
Keliaudami kelto link, užsukome į pagrindinį salos miestą, vadinamą jos sostine – Kuresarę. Ką ten spėjome aplankyti? Kuresarės pilį ir pailsėti šalia esančiame parke. Kuresarės pilis – viena seniausių ir didžiausių Baltijos šalyse, ją juosia didžiulė gynybinė siena. Viduje yra muziejus, bet mes ten neužsukome. Mieste taip pat yra uostas ir netgi oro uostas! Į jį galima atskristi iš Talino, jei nenorite keltis keltu, ir vienu šūviu aplankyti Estijos sostinę.
Išvada: į Saremą važiuoti ne tik verta, bet ir būtina. Kadangi mes jai turėjome nepilnas dvi dienas, tikrai planuojame dar kada nors grįžti ilgesniam laikui, galbūt apkeliauti visą salą dviračiais. Įdomių dalykų yra salos viduryje, be to, verta užsukti ir mums tik tranzitine buvusią salelę Muhu. Be to, netoliese yra ir Hyjuma (Hiiumaa), kurioje, įtariu, irgi galima visai įdomiai pakeliauti. Be to, patiko, kad sala nėra turistiškai išlaižyta, ji tokia… laukinė. O dar kadangi mums taip pasisekė su oru, tikrai jautėmės it kokioje Kroatijoje, žodžiu, kaip tikrame užsienyje.
Daugiau informacijos apie lankytinas Saremos vietas lietuviškai: https://www.greitai.lt/kelioniumanija/kelioniu-idejos/top-10/top-10-lankytinos-vietos-saremos-saloje/
Kelionių galimybės: keliones į Saremą, užsukant į Taliną, siūlo daugybė kelionių agentūrų. Nenorint vykti savarankiškai, tikrai galima pasinaudoti jų pasiūlymais, o ir kainos nėra didelės. Norint vykti savarankiškai, reikia nuvažiuoti iki Virtsu ir persikelti keltu. Kelto bilietą patarčiau įsigyti iš anksto internetu.
Nakvynė: mes apsistojome šaunioje vietoje atokiau nuo gyvenvietės „Laugu Holiday Resort“, pvz., šioms Joninėms birželio mėnesį viena nakvynė 4 žmonėms kainuotų apie 60–90 eurų, bet tikrai yra ir pigesnių variantų. Apskritai nakvynės pasirinkimas tokioje mažoje saloje yra tikrai daugiau nei pakankamas. Aš pati ieškau per „Booking“.
Taip pat galima nakvoti kempinguose, jei turite savo palapinę ir norite susisukti pigiau. Daugiau informacijos apie Saremos kempingus: http://www.saaremaa.ee/index.php?option=com_content&view=article&id=770
Už mažus ir didelius nuotykius, kasdien!
J.
Mažieji nuotykiai 