Begalybė Vilniaus Sapieginės parkuose

Jeigu gyvenate ne Antakalnyje ir vaikščioti palei upę, žmonių pilnutėliuose Vingio ar Bernardinų parkuose nebesinori, verta apsilankyti Šilo ir Šveicarijos parkuose Antakalnyje. Šie parkai – kaimynai, skiriami vienos Žolyno gatvės. Jie priklauso Pavilnių regioniniam parkui. Juose iki pat Pūčkorių atodangos eina Sapieginės pažintinis takas.

Į šiuos parkus mes einam kone kiekvieną savaitgalį, o kai orai geri ir vakarai ilgi – dar ir šiaip šiokią dieną. Kas nuostabiausia – kaskart, jei nepabijai nusukti nuo pagrindinių takų, nueisi ten, kur nesi buvęs. Mes ten lankomės jau kokius 4 metus beveik kiekvieną savaitgalį, ir kaskart randam nematytų vietų! Kartą esam nupėdinę net iki Pūčkorių atodangos. Nuo Antakalnio gatvės tai tikrai nemažas kelio gabalas, turint omeny, kad teks kažkaip ir atgal pareiti. Šiais miškais galima nukeliauti iki Belmonto ir net Užupio.

12132915_728373993961246_2128022853_n
Vaizdas rudenį nuo Pūčkorių atodangos

11352408_1637762679773877_1816367172_n
Pakeliui į Pūčkorių atodangą

Nuostabu ir tai, kad parkas – nors aš linkusi jį vadinti mišku – tinkamas lankytis visus metus. Esame ten vaikštinėję, kai lauke buvo -20. Parke nemažai kalvų, todėl žiemą galima čiaužyt rogutėmis arba lygumų slidėmis. Prie paradinio įėjimo į Šilo parką (iš Šilo gatvės) būna labai daug žmonių, ypač vaikų, tad norint ramiau ir nesukeliant kitiems grėsmės pasivėžint rogutėmis ar pašikniukais tikrai nereikėtų patingėti paėjėti toliau. Įspūdingiausios trasos yra einant Gražinos gatve. Kelias iki ten nemažas, automobiliu neprivažiuosi, bet verta pasivaikščioti.

12407553_166315280398164_20069712_n

Takai neasfaltuoti, todėl puikiai tinka bėgiotojams, o ypač mėgstantiems iššūkius. Aš pati su Giedre, kai bandėm būt sveikuolės, ten bėgiojom. Ne kartą esam visokių nuotykių patyrusios. Pavyzdžiui, bėgiodamos radom kažkokį gyvenamųjų namų kvartalą (gal jau net iki kokių sodų buvom nusigavusios), prisirovėm kažkokių augalų, ir labai patikom pagyvenusiai porelei, tuo metu vedžiojusiai du ciuckius, tai smagiai persimetėm vienu kitu žodžiu.

10245923_1441455189430442_1080907920_n
Kartą radome nulūžusią pušį ir galėjome pasivaikščioti jos viršūnėje

O kitą kartą, pavasarį, vaikščiodamos radom pamestą, kaip mums tada atrodė, paukštuką. Aišku, persigandusios nusprendėm, kad vienas jis čia žus, tai reik neštis namo. Gerai, kad pakeliui sutikom vyrą, einantį šiaurietišku ėjimu, patarusį mums paukštuką palikti ten, kur radome. Pasidomėjusios internete supratom, kad taip tikrai yra geriausia – pasirodo, yra tam tikrų rūšių, kurių paukštukai, tarkim, nebetelpa lizde ir iškrenta (o gal net yra išmetami), nors dar toli gražu nemoka skristi, bet paukščiai toliau jais rūpinasi, maitina ir saugo. Gerai, kad paukštuką parnešėm atgal, nes jo jau buvo pasigedusi mama. Išvada: prieš kišdamasis į gamtos reikalus ir natūralią atranką, pasidomėk.

11246617_435590823285453_1590349833_n

11931052_1610706689195148_1664354401_n
Šilo parkas, įėjimas iš Šilo gatvės

Parkuose, be nuostabių gamtos atradimų ir vaizdų, galima rasti ir žmonių paliktų dalykėlių. Pavyzdžiui, kartą ant vienos kalvelės aptikome įrengtą mini sporto aikštelę – joje vis dar yra sukonstruotas gultas pilvo preso pratimams ir prie medžių pritaisytas strypas prisitraukimams. Ekosportas!

Be viso to, šiuose parkuose-miškuose tikrai išgirsi ir pamatysi įvairių gyvūnų. Be mano jau minėto paukštuko, kurį teko net ir pačiupinėti, galima pamatyti gausybę įvairių kitų paukščių. Šimtas procentų, kad išgirsi genį. Gaila, daugumos kitų aš pati net neatpažįstu, bet užtat tai edukacinė idėja vaikštant su vaikais (ir tokiais suaugusiais vaikais kaip aš). O kartą kažkur visai gilumoj net esame matę stirnų! Tikrų stirnų tikriausiame Vilniaus mieste. Argi ne nuostabu?

Galiu pasakyti tik tiek – pasivaikščioti Sapieginės pažintiniu taku ir jo šunkeliais verta visais metų laikais ir visokiu oru. Rudenį ten būna labai gražu, o kai lyja, ten būna itin gaivu, o jei pasiseka – dar ir rūkas.

11049129_1588386394778483_825143212_n

Žiemą ten smagu pačiaužyti ir šiaip galvą pravėdinti. Pavasarį ten žydi kalnai žibuoklių, o vasarą… Vasarą visur gerai, o miške – dar geriau. Tai tinkama vieta pasivaikščioti su vaikais, šunį pavedžioti, pabėgioti, pavažinėti dviračiais, palaipiot į kalniukus, rengt piknikus, žygius… Laukiu šiltojo laiko, kai galėsiu visais šiais dalykais nukamuot draugus.

11123670_1430016427293606_1914317521_n

Daugiau informacijos ir faktų: http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/sapiegines-pazintinis-takas-verkiai ir http://www.vilniausparkai.lt/

Už mažus ir didelius gyvenimo nuotykius, kasdien!

J.

1 mintis apie “Begalybė Vilniaus Sapieginės parkuose

  1. Atgalinė nuoroda: Mažoji vaikščiojimo nauda – Mažieji nuotykiai

Parašyk komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s