Nuotykiai namuose: kėdžių atnaujinimas

Kai vasara nedžiugina orais, o tu išsikraustai už miesto, į namą, pilną visokiausių senų dalykų, natūraliai imi galvoti, ką čia tokio su jais nuveikus, kad ir seną daiktą panaudotum (kokių dabar nebegamina), ir sutaupytum (nereikėtų pirkti naujų baldų). Ką ką – atnaujinti senuosius! Šį kartą – apie kėdes.2016-08-11_14.51.14

Kodėl reikėtų užsiimti tokiais niekais, gaišti laiką ir terliotis su senais baldais? Atsakau: puikiai praleidi laisvalaikį, ypač kai lauke lyja, išmoksti kažko naujo, susiremontuoji sau naudingą daiktą, o ir naujų kėdžių ieškoti vargu ar užimtų mažiau laiko, kur dar važinėjimas po parduotuves!

Norint atnaujinti seną kėdę iš esmės reikia tik dviejų dalykų – šiek tiek gobeleno ir baldinių dažų. Gobeleno Vilniuje pirkau prie Kalvarijų turgavietės (pasirinkimas nedidelis, bet užteko), galima rasti ir internete, bet tada neišeis pačiupinėti. Šį kartą naudojau tą, kurio atliko pervilkus senovines svetainės kėdes. Anų net ir nedažiau, neperlakavau – jei baldas gražus, tikrai galima paliktį jį tokį, koks yra – natūralus senovinio baldo nusidėvėjimas yra jo istorijos dalis.

Pasirinktas kėdes radau sandėliuke, užkrautas visokiais rakandais – suprask, nurašytos. Sugalvojau jas panaudoti kaip staliukus miegamajame prie lovos, be to, labai norėjau išbandyti vis po akim pakliūvančius „Foxy paint“ dažus, gaminamus Lietuvoje, ir skirtus būtent naujiems ir seniems, anksčiau dažytiems, lakuotiems paviršiams.

1.
Pirmiausia reikia nuimti sėdimąją kėdės dalį, jei ji su gobelenu ir norite jį pervilkti. Kėdę reikia kruopščiai nuplauti (naudojau vandenį ir muilą) ir leisti visiškai išdžiūti. Norint tobulybės, patariama nušveisti seną laką, dažus, užgruntuoti nelygumus ir kitus trūkumus.

2.
Kol kėdės džiūna, pervilksime gobeleną. Mano atveju jis buvo prikaltas vinukais, bet yra pasitaikę matyti ir tvirtai priklijuotų. Turėjau tokį seną įrankį specialiai vinukams lupti, tai darbas ėjo kaip per sviestą. Beje, jis labai įdomus ir vaikams – sūnėnas su dukterėčia prie anksčiau pervilktų kėdžių grūdosi į eilę tų vinukų rauti.

DSC_1646

Nuėmusi seną gobeleną, radau štai ką – kažką panašaus į sutrūnijusį poroloną, kuris dar buvęs priklijuotas. Tad tikrai visada patariu senus gobelenus nuimti, o ne vilkti ant viršaus, mat tokia ir esmė – panaikinti senienos kvapo ir šimtamečių bakterijų šaltinį.

DSC_1648

3.
Kadangi pasirinktos kėdės neatliks sėdėjimo paskirties, o bus staliukai, nedėjau storo porolono (dėl minkštumo). Vis dėlto norint sėdėti, patariu rinktis vidutinio storio poroloną (būna tose pačiose audinių parduotuvėse, gal yra ir „Senukuose“). Šį kartą, kad išlyginčiau sėdimosios dalies nelygumus, tiesiog uždėjau vieną sluoksnį baldinio vatino ir iškart dėjau audinį. Vatino ir porolono reikia tiksliai tiek, kiek užima sėdimoji dalis, audinio – keliais cm daugiau, priklauso nuo sėdimosios dalies storio. Audinio reikia daugiau, kad galėtumėte jį užlenkti ir iš apačios pritaisyti. Viskas atrodo štai taip:

DSC_1658.JPG

DSC_1659.JPG

DSC_1660.JPG

4.
Gobeleno pritaisymo procesas – vienas maloniausių, nes jau dirbi su švaria medžiaga. Taigi pirma dedam gobeleną gerąja puse į apačią, ant viršaus per vidurį – poroloną (jei naudojame) ir vatiną, tada tiksliai ant viršaus – sėdimąją kėdės dalį gerąja puse žemyn. Gobeleną pritaisyti galima senoviškai – vinukais, aš kaliau knopkutes, o paprasčiausia ir greičiausiai patogiausia, nes gali tvirtai pritaisyti visą gobeleną be tarpų, naudoti segiklį, kuris „prišaudo“ audinį prie medienos. Na, o aš naudojausi tuo, ką radau namuose – smeigtukais, ir audinys puikiai prisitaisė.

Kalti reikia tokia tvarka, kaip sunumeruoja nuotraukoje – viena pusė, tada jai priešinga, ir pabaigai paliekame kampelius. Svarbu kalant priešingą pusę audinį gerai įtempti, kad sėdimoji dalis būtų dailiai ir vienodai aptraukta, medžiaga nesigarankščiuotų.

DSC_1662.JPG

DSC_1663.JPG

DSC_1664.JPG
Štai kėdė ir pervilkta!
DSC_1666.JPG
Vaizdas iš priekio

Nepamirškite, kad dažniausiai baldiniai audiniai irsta, tad geriausia būtų apkirptą dalį apsiūti arba taisant prie kėdės užlenkti kraštelį, kad toliau neirtų. Beveik garantija, kad kitu atveju koks išlindęs siūlelis iš kėdės apačios bus katino pastebėtas ir nudraskytas.

5.
Dažymas. Labai norėjau išbandyti Lietuvoje gaminamus, labai išgirtus ir nuotraukose puikiai atrodančius dažus „Foxy paint“. Jie yra vandens pagrindo, vadinamieji kreidiniai dažai, labai matiniai, neva nenuteka ir padengia beveik bet kokį paviršių. Kadangi nenorėjau apsiimti chemikalais naikinti seno, apsitrynusio kėdžių lako, norėjau būtent tokių dažų. Galiu pasakyti tik tiek, kad teko dažyti du kartus, nes greičiausiai pasirinkau per kietą teptuką, liko dryžės. Be to, norint, kad spalva pasidengtų gražiai, dviejų kartų tikrai reikia. Mano atveju senas lakas, deja, vietomis net per du sluoksnius mušė geltonį, bet trys sluoksniai būtų jau per daug. Matyt, seną laką geriausia vis dėlto kažkaip panaikinti.

DSC_1667.JPG

Nusipirkusi 1 litro dažų spalvos „Nordic white“ (kainavo 19 Eur), dviem sluoksniais nudažiusi dvi kėdes, sunaudojau gal ketvirtdalį indelio. Dažai greitai džiūva, už 30 min. galima dažyti antrą sluoksnį. Dažų kvapas labai silpnas, tad ramiausiai dažiau kambaryje ir nejaučiau jokio diskomforto. Katei irgi buvo smalsu. Tokius dažus galėtų naudoti ir vaikai, nes jie tirštesni, taip greitai nevarva (nors visgi varva, jei užtepi bent kiek daugiau), nesmirdi, lengvai nusiplauna nuo rankų (nereikia jokių specialių chemikalų). Žodžiu, tokioms neprofesionalioms teplionėms kaip mano – pats tas.

DSC_1673.JPG

DSC_1670.JPG

Po gero pusvalandžio antrasis sluoksnis buvo jau išdžiūvęs, dar po valandos uždėjau naująsias sėdynes ir kėdes pastačiau į vietą. Žinoma, jei naudosite šiuos dažus intensyviau naudojamiems baldams (kėdėms, ant kurių sėdėsite), reikėtų palaukti 3 dienas, kad dažai visai sukietėtų, susistovėtų. Stalviršius, spinteles patartina papildomai vaškuoti ar lakuoti vandens pagrindo laku, nes dažai gali pasibraižyti.

Tai štai – nepilnas pusdienis, ir turime senus-naujus miegamojo stalelius!

DSC_1676.JPG

DSC_1677.JPG

DSC_1678.JPG

DSC_1684.JPG

DSC_1685.JPG

Summa summarum. Pasidaryti kažką sau, ir dar pačiam, yra tikras malonumas. Pradėjusi nuo senų kėdžių pervilkimo, perėjau prie dažymo, dabar jau nekantrauju atsinaujinti seną, bet gerą stalą, susimeistrauti rūbų kabyklą… Pasirodo, nuotykiams ir iššūkiams net nereikia išvažiuoti iš namų! Pamėginkite.

Už mažus ir didelius nuotykius, kasdien!
Justina

2 mintys apie “Nuotykiai namuose: kėdžių atnaujinimas

  1. Kaip smagu rasti istoriją, kurioje tikrai ne antraplanį vaidmenį suvaidino mano kūdikis – dažai baldams Foxy paint! Prasimušęs geltonis – tai senųjų medžiagų, greičiausiai tirpiklio pagrindo, reakcija. Tokiais atvejais verta prieš dažant išbandyti “užrakinantį“ izoliacinį gruntą Multistop iš Tikkurilos. Didelių ir mažų nuotykių!

    Patinka

    1. Ačiū! Ir ačiū už patarimą – kitam kartui reikės pasistengti labiau. 🙂 Tikrai smagu, kai gali sau šiltai kambaryje terliotis be jokio chemikalų kvapo, ir nieko nenusimanydamas dargi gauti visai neblogą rezultatą 🙂

      Patinka

Parašyk komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s