Pusryčių žygis Dūkštos pažintiniame take

Neries regioninis parkas. Turbūt vienas gražiausių visoje Lietuvoje. Upė, piliakalniai, ąžuolynai, atodangos – viskas, ko reikia norint pasimėgauti pasivaikščiojimu gamtoje. Vienas mano rytas prasidėjo būtent čia, Neries regioninio parko Dūkštos pažintiniame take.

img_20160910_151530

5.45 skamba žadintuvas. Taip, susitariame iš Vilniaus pajudėti bent jau 7 val. (nuo Vilniaus iki Dūkštų apie 30 km). Mat gi tikėjomės pamatyti rūką ir, žinoma, pasidaryti gražių nuotraukų. Lyg tyčia tąryt rūko nė kvapo (užtat kitą rytą buvo kosminis!). Užkaičiu kavos į termosą, susipakuoju iš vakaro keptus blynus su varške ir avietėmis, įsipilu vandens, apsirengiu šiltai ir išvažiuoju įvykdyti dar vieno užrašų knygelėje užsirašyto 2016 metų tikslo – papusryčiauti Dūkštos pažintiniame take su nuostabiu vaizdu į rudenėjančią gamtą. O kad būtų smagiau, išsitempiu ir draugę.

Kaip rašoma Neries regiono parko svetainėje, Dūkštos pažintinis takas yra vienas ilgiausių (apie 5 km), bet ir įdomiausių. Jis eina palei Dūkštos upelį, beje, gana sraunų – nuo piliakalnių girdisi, tarsi netoliese būtų koks krioklys. Taip, pasivaikščioti yra kur, užtruksite bent 2-3 valandas, nes reikia nuolat lipti aukštyn žemyn piliakalniais, šlaitais, o kur dar sustoji paskaityti informacinių stendų, padiskutuoti apie ąžuolus, pagonybę, gyvenimą tais laikais, pasifotografuoti, pavaikščioti upelio akmenimis ar iš jų sudėlioti norų piramidės, arba stebėti voveres, paukščius, klausytis kalančių genių ir bijoti žalčių (o tai užtrunka!).

Mes taką pradėjome nuo antro galo, nes norėjome pirma papusryčiauti su gražiausiu viso pažintinio tako vaizdu – ant Buivydų piliakalnio. Žinoma, ten netoliese yra ir stovėjimo aikštelė, taką galima pradėti ir nuo šios vietos.

img_20160910_123659

Papusryčiavusios ir atgavusios jėgas, pakalbėjusios apie Lietuvos gamtą, partizanus, bėgantį laiką, tėvų jaunystę ir dabar socialiniuose tinkluose nuotraukomis bandomą kurti savo įvaizdį, pajudėjome taku žemyn.

Nemanau, kad reikia detaliai aprašyti tai, ką kiekvienam reikia nueiti ir pamatyti pačiam. Tiesiog pasidalinsiu nuotraukomis, kad bent kiek sudominčiau jus šiuo taku, kurį įsimylėjau ir kurį praėjusi pirmąkart ankstyvą pavasarį į užrašų knygelę užsirašiau: „Būtinai dar šiemet papusryčiauti Dūkštos pažintiniame take“.
img_20160910_124307

img_20160910_151110

img_20160910_151014
Vaizdas nuo vieno iš piliakalnių
img_20160910_151236
Take pilna senų ąžuolų, o juose – voverės

IMG_20160910_150137.jpg

img_20160910_150308
Lankytojų iš akmenų sudėliotos piramidės
img_20160910_150529
Stende rašė, kad Dūkšta pavasarį gana nemažai patvinsta, virsta kone kalnų upe, ir čia  plaukioti valtimis renkasi ekstremalumo mėgėjai
img_20160910_150036
Beveik tako pabaiga, atodanga netoli apleisto malūno ir, žinoma, ąžuolo

Visada žinojau, kad atsikėlus anksti ryte, o ypač savaitgalį, kai visi dar miega, o lauke žvarbu, tikras malonumas pabūti gamtoje, pabėgioti, pasivaikščioti. Ir po šio mūsų žygio, kuris, kaip įvardijo Giedrė, įkvėpė ir išlaisvino, dar kartą paklausiau savęs, kodėl tokias akimirkas sau leidžiu paprasčiausiai pramiegoti…

Taigi su kiekvienu pažintiniu taku vis labiau įsitikinu, kad Lietuvoje yra daugybė gražių vietų. Ir dauguma dabar tvarkomos, su nuostabiu vaizdu, o rudeninės spalvos su žvarbokais rytais, užtat šiltomis dienomis – pats tas mažiems nuotykiams. Nes kur, jei ne savam kieme, mokomės žengti pirmuosius žingsnius?

IMG_20160910_150848.jpg

Daugiau informacijos: http://neriesparkas.lt/

Už mažus ir didelius nuotykius, kasdien!

J.

 

Parašyk komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s