Pokalbiai. Eglė ir jos Azija

Kai ryte vos vos pliusas, mintys keliauja į šiltus kraštus. Atmintyje iškyla prieš porą metų matytos buvusios bendrakursės Eglės Aidetytės nuotraukos iš Pietryčių Azijos. Nuotraukose ji – trumpomis rankovėmis, plačiai besišypsanti, su tokiais pačiais laimingais žmonėmis. Argi kelionės ir nauji kraštai gali suteikti tiek džiaugsmo? Apie tai ir ne tik kalbuosi su pačia Egle.

Egle, pradėkim nuo pirmosios tavo kelionės. Ar prisimeni, kur pirmąkart nukeliavai, kada tai buvo?

Pirmoji mano kelionė į užsienį buvo labai trumpa, bet įsimintina – kartu su šeima keliavome pas tėvų draugus į Karaliaučių. Jį ir mano gimtuosius Druskininkus teskiria vos daugiau nei 200 kilometrų, tačiau tuomet kirsti valstybės sieną man atrodė kažkas neįtikėtino. Kiek pamenu, buvau gal 14 metų, nuotraukose buvau nutaisiusi labai rimtą ir kietą paauglės veidą, bet viduje net sproginėjau iš džiaugsmo. Kitokia tuomet man atrodė ir ta pati Baltijos jūra, ir sumuštiniai buvo skanesni, ir miesto fontanai nežemiški. Tai buvo pirmoji mano didesnė kelionė, bet, kiek pati save prisimenu, jau nuo mažų dienų sapnuodavau tolimus kraštus.

Esi kone metus gyvenusi ir keliavusi Pietryčių Azijoje: Kambodžoj, Tailande, Indonezijoj, Balyje, Malaizijoj… Kaip sugalvojai ten iškeliauti, ką veikei toje kelionėje?

Ne aš sugalvojau, o ta kelionė tiesiog pati subrendo. Kaip geras sūris, vynas arba kaip subręsta pats žmogus. Tada kelionė man bakstelėjo į šoną ir liepė užsisakyti lėktuvo bilietą į vieną pusę. Daugiau nieko nedariau (šypsosi).

O tada ir prasidėjo visi nuotykiai – 7 mėnesių kelionė po pietryčių Azijos šalis, kuri buvo pats geriausias laikas mano gyvenime. Keliaudama aš užaugau – tapau atviresnė, mokiausi tolerancijos, mokiausi išgirsti kitą nuomonę, atsikračiau įvairiausių baimių. Mano pirma kelionės stotelė – mažas kaimelis Tailando šiaurėje. Savanoriavau budistų vienuolyno teritorijoje, kur kartu su kitais keliautojais įrenginėjome bendruomenės namus kaimelio gyventojams. Keldavomės su saule, mokėmės meditacijos, jogos, gyvenome be elektros ir kitų patogumų, tad ir miegoti eidavome, kai saulė nusileisdavo. Meditacija ir mozaikos iš plytelių lipdymas (tai buvo vienas iš mano darbų) buvo tikras mano kantrybės išbandymas. Jį priėmusi ir kantriai vykdžiusi labai daug išmokau.

14393785_10207823116878287_561725313_o.jpg

Ramesnes keliones keitė paplūdimiai ir saulė egzotiškose salose. Tiesą sakant, būtų labai sunku nupasakoti visus kelionės įspūdžius. Be Tailando lankiausi Malaizijoje, Kambodžoj, Indonezijoje, Singapūre. Savanoriavau 6 projektuose – mokiau anglų kabos ir kartu gyvenau su vaikais vaikų namuose Kambodžoje, Balyje kūriau ekologišką vaisių sodą, Malaizijoje vidury džiunglių dažiau bambukinius namelius… Kelionėje patyriau išbandymų ir sunkumų, bet jie buvo būtini tam, kad dar labiau įvertinčiau gražias akimirkas (šypsosi).

14374786_10207823117038291_522862175_o.jpg

14329215_10207823116958289_2100939923_o.jpg

Beje, raginu keliautojus užsiregistruoti www.workaway.info, per šią sistemą lengvai radau visus šiuos savanoriavimo projektus. Tam, kad juose dalyvautum, nereikia pasirašinėti jokių popierių ir viskas labai paprasta, tad neužima daug laiko.

Po 7 mėnesių nusprendžiau sugrįžti. Kodėl? Nes baigėsi pinigai (juokiasi). Ir dar – nes labai visų pasiilgau, norėjau įkvėpti gaivaus šalto oro, suvalgyti juodos lietuviškos duonos ir apkabinti artimiausius. Kelionė man leido suprasti, kad dalykų, kuriais žaviesi keliaudama, yra visur – net ir būdamas savo gimtajame mieste, kurio gatvelėmis galėtumei vaikščiot užsimerkęs, gali atrasti kažką naujo ir gražaus. Tai priklauso tik nuo to, kaip į viską pažiūrėsi (šypsosi).

Tai manai, kad keliauti vienam yra geriau nei su kompanija?

Manau, kad keliaudamas vienas gali labiau susikoncentruoti į save, į aplinką, į kitus. Kai keliavau viena, susipažinau su daug nuostabių žmonių, patyriau daug nuotykių, netikėtumų, tapau savarankiškesnė. Keliavimas su kitu žmogumi taip pat turi daug pliusų – tai kompromisų ieškojimas, mokėjimas išgirsti kito nuomonę, pasidalijimo džiaugsmas, kai vėliau kartu gali prisiminti smagiausias kelionės akimirkas. Ir pats geriausias draugystės išbandymas.
14339190_10207823116838286_1229255084_o.jpg

Žmonės neretai nekeliauja, nes mano, kad keliauti labai brangu. O kokios paprastai būna tavo kelionės? Ar išleidi daug pinigų? Gal turi kokių „triukų“, kaip kelionėje daug neišleisti?

Triukas – didelis noras keliauti. O kai labai nori, gali ir pasitaupyti, ir išsiversti su labai mažomis išlaidomis. Keliautojams dabar paprasta, nes yra „Couchsurfing“, hosteliai, pigios skrydžių bendrovės, savanorystės projektai ir t. t. Žmonės dabar labai atviri ir pasaulis tampa vis lengviau ranka pasiekiamas.

14340035_10207823116798285_1873308005_o.jpg

14383519_10207823116638281_1561488165_n.jpg

Kur esi keliavusi Europoje, kas įsiminė?

Esu išmaišiusi nemažai Europos, bet kol kas artimiausia man yra Ispanija. Mane žavi atviri ir šilti jos žmonės, puikus oras, temperamentingi maži Ispanijos miesteliai ir pati gražiausia pasaulyje kalba.

14339877_10207823116758284_1214625647_o.jpg

O kas tau labiau patinka keliaujant – miestai ar gamta?

Man labiausiai patinka harmonija – miestai, kuriuose gali atrasti labai daug gamtos kampelių. Arba miškai, kurių viduryje – mažas jaukus miestelis. O labiausiai man patinka žmonės – tiek miestiečiai, tiek gamtos vaikai (šypsosi).

14329401_10207823116918288_920717750_o.jpg

Esi buvusi ir JAV, papasakok savo įspūdžius.

JAV buvau vasarą po antro studijų kurso. Važiavau kaip ir visi studentai – per programą „Work and Travel USA“. Daug dirbau, bet viską ir išleidau kažkur Minesotos kaimeliuose (juokiasi). Tad santaupų užteko tik klajonėms po Minesotos gamtą, kuri, beje, tikrai labai įspūdinga, ir kelionei į Čikagą. Patirtis JAV buvo labai įdomi ir savotiška, bet šalies žmonės man buvo kiek svetimi. Tai lyg diena ir naktis, palyginti su nuoširdžiomis šypsenomis Azijos pusėje. Bet mielai pakeliaučiau vakarinėje JAV pakrantėje!

O kaip Lietuva? Ar daug esi čia išmaišiusi?

Dažnai gėda pripažinti, bet Lietuva man dar nepažintas kraštas. Nors skautaudama išmaišiau nemažai Dzūkijos ir Žemaitijos pelkių ir miškų, bet daugelio nuostabių miestelių dar net nesu aplankiusi. Bet visada yra proga pasitaisyti! Svajoju apie kelionę autobusiuku kartu su draugais po Lietuvą, aplankant daug daug gražių mažų miestelių ar girių.

Kaip manai, ar Lietuva įdomi turistams ir paprastiems keliauninkams?

Lietuva yra labai įdomi ir joje yra daug ką pamatyti. Manau, daug keliautojus neretai atbaido mūsų sezoniškumas ir nenuspėjamas oras (šypsosi). Daug kam esame egzotika ir traukiame dėl savo natūralumo, paprastumo. Kita vertus, esame kiek uždari, ypač mažesniuose miesteliuose, sunkiai į savo ratą priimame naujus žmones. Kartais draugai mane juokais vadina Lietuvos ambasadore, nes aš labai dažnai draugus iš kitų šalių į Lietuvą atvilioju pasisvečiuoti, noriu jiems atskleisti mūsų šalies grožį ir pačias geriausias savybes. Matau, kaip jie žavisi mūsų gamta, nuostabia Kuršių Nerija, mano mylimais Druskininkais ir Vilniumi. Tada ir pati į Lietuvą pažvelgiu jų akimis ir galiu sau pasakyti, kad didžiuojuosi šalimi, kurioje gyvenu.

O ar kada naudojaisi kelionių agentūrų paslaugomis, ar visada keliones planuoji pati?

Dar neteko kelionės pirkti agentūroje. Man labai malonu pačiai planuoti kelionę – ieškoti pigių skrydžių, įdomių ir neatrastų vietų, skaityti keliautojų blog’us. Šiuo atveju visuomet noriu būti savarankiška ir pati spręsti, kaip praleisti atostogas. Nors labai sveikinu ir agentūras, kurios dalijasi savo patirtimi ir suplanuoja puikias atostogas turistams.

14407770_10207823116598280_1998679614_n.jpg

Tai ką iš buvusių kelionių pavadintum tikru nuotykiu?

Tikras ilgas ir nepamirštamas nuotykis ir buvo mano kelionė po Pietryčių Aziją.

Kur dar norėtum nukeliauti? O gal būtinai norėtum grįžti ten, kur jau buvai?

Dabar dažniausiai svajoju apie Gruziją, Iraną ir Japoniją. Bet tų šalių sąrašas mano mintyse begalinis. Tam tikros šalys ar miestai turi magnetą, kuris tave traukia sugrįžti atgal. Europos šalyse mano magnetas yra Barselona ir Berlynas. O dabar mane atgal „pritraukė“ ir Tailandas. Per dažnai pradėjau sapnuoti, kad vėl vaikštau Bankoko upės pakrante, stebiu tuos nuostabius žmones, jaučiu jų gerą energiją.

Kaip manai, kodėl apskritai verta keliauti, kodėl vat negali, kaip sakė viena mano buvusi kolegė, tiesiog pažiūrėti visko per televizorių?

Jeigu geras laidas per televizorių žiūrėsi, garantuoju, kad net jos paskatins tave susikrauti kuprinę (šypsosi). Kai jau atsibos, kad gali matyti tik plokščią vaizdą, bet negali visko paragauti, pajusti ir patirti, tuomet ir iškeliausi pats.

Taigi, kokie artimiausi planai, kur planuoji nukeliauti artimiausiu metu?

Užklupai mane pačiu laiku, nes rytoj ryte manęs laukia skrydis į Bankoką! Šį kartą išvažiuoju jau trumpiau – trims savaitėms pasimėgauti Tailando miestais, salomis, sužadinti prisiminimus iš buvusios kelionės ir vėl iš naujo įsimylėti jos nuostabius žmones.

14375258_10207823116718283_746703106_o.jpg

————————————————————————–

Tiesą sakant, vienu metu, kai pačiai labai reikėjo pokyčių, įkvėpta Eglės irgi svarsčiau išvykti į Pietryčių Aziją. Ką gi, tąkart užteko tiesiog mesti nemėgstamą darbą ir išbandyti dirbi sau. Bet ši kryptis – pirmoji mano sąraše. Ačiū Eglei už pasidalintus įspūdžius ir šiltą įkvėpimą keliauti.

Daugiau Eglės įspūdžių iš Pietryčių Azijos – tuo metu jos rašytame tinklaraštyje http://mysoutheastasiaeyes.blogspot.lt/.

 

Parašyk komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s