„C’est la vie, brangioji. Visąlaik ir sviesto, ir grietinėlės tiesiog negali turėti – būdama virėja, turėtum tai žinoti“, – perskaičiau knygoje ir pagalvojau, kokiam komforte mes gyvenam. Nes mes GALIM ir TURIM kasdien sviesto ir grietinėlės. Ir šokoladų, ir sausainių, ir duonos. O kai turi tokį begalinišką komfortą buityje, atrodo, kad ir būtyje taip bus. O jei ne, taigi kažkur nueisi ir nusipirksi, negu ne? Čia ne apie tai, kad seniau buvo kažkaip geriau, nes buvo sunkiau. Tiesiog nežinau, kur mus veda tas begalinis hedonizmas ir patogumas gyvenime… Bent man šventės net nebe šventės - dar studijų laikais laukdavau, nes nu skaniai pavalgysi nors, o dabar, atrodo, aš gi kasdien galiu tą įdarytą žuvį ir šakočius valgyt. Manau, panašiai gali veikt ir gyvenimo iššūkiai - kūnas pripranta, kad visada šilta, aprengta, gražu, skanu, sotu, visada yra kuo užimt mintis, kad tik nereikėtų apie save pagalvot. Ir štai kažkokia gyvenimo turbulencija, ir viskas, nebežinai, į kurią pusę bėgt. Todėl visiškai tikiu, kad mums šitoj civilizacijoj kartais reikia duoti kūnui nekomforto - sunkaus fizinio krūvio, maudynių šaltam vandeny, gerai išalkti. Juk žmonija niekada neturėjo nei tiek maisto, nei buitinio patogumo, kiek turim dabar. 🍅
Atostogos vienam yra zjbs. Rekomenduoju visiem. Man pirmos atostogos GYVENIME vienai. Kol kas Lietuvoj, bet važiuosiu pati viena ir kažkur svetur. Kas kažkam atrodo savaime suprantama, man yra naujos patirtys. Įdomu stebėt, kas man keista, kas nejauku. O Nida apskritai man šventa vieta, čia taip gera! 💙
Man atrodo, kad žmonės, niekada nematę jūros, nežino, kad gali būti kitaip. Kad būna visaip. Miškai keičiasi su metų laikais, o jūra kasdien kitokia, net tą pačią dieną ji skirtinga. Toks priminimas, kad pasaulis įvairus (ir tai ok!), kad jis daug platesnis už mano siaurą mąstymą (ir matymą) ar įsivaizdavimą, kas yra kas. Man jūra tikra moteris, privalu gerbti jos kaitas ir energiją. 💙 Važiuokit prie jūros.
Mažieji nuotykiai 