Žygių mada, arba Svarbiausia daug vaikščioti

Vienas žmogus sakė, kad sveikatai užvis svarbiausia daug vaikščioti. O aš dar pridėčiau, kad vaikščiojimas – tinginių sportas (kaip tik man), nes jam nereikia specialaus pasiruošimo, priemonių (tik patogių nelygiapadžių batų), nesvarbu nei amžius, nei svoris. Net nutukusiems žmonėms pirmiausia rekomenduojama ne prakaituoti sporto salėje ar – ginkdie – bėgioti, o vaikščioti. Vaikščiojimui nereikia specialios priežasties ar aplinkos. Žodžiu, išeini ir eini. Taigi šis bei tas apie žygių madą, kuri man labai patinka.

IMG_20170514_085932_974.jpg
Žygyje „Pėsčiomis pajūriu“, kuriame dalyvavo apie 8000 žmonių

Skaityti toliau “Žygių mada, arba Svarbiausia daug vaikščioti“

Puikiausiasis Šilėnų apylinkių maršrutas ir Naujųjų linkėjimai

Ilgokai tylėjau. Metų pabaiga, darbai, nuotaikos ir visokie apmąstymai, o ir orai žiemą tokie meh. Man, kai neišaušta diena, norisi tik gulėti, žiūrėti banalius romantinius filmus ir valgyti. Vis dėlto nenorėjau taip užbaigti gana panašių visų metų, tad nusprendžiau paskutinę dieną praleisti aktyviau gamtoje su naujais įspūdžiais. Išsirinkau netoli Vilniaus esantį Šilėnų kaimą ir pažintinį maršrutą jo apylinkėse, mat rudenį mačiau vieną nuotrauką nuo Rėvos piliakalnio ir jis niekaip neišėjo man iš galvos. Taigi, keliaujam nuostabiu Šilėnų apylinkių maršrutu.

IMG_20170101_112409_994.jpg
Skaityti toliau “Puikiausiasis Šilėnų apylinkių maršrutas ir Naujųjų linkėjimai“

Nuotykiai namuose: kėdžių atnaujinimas

Kai vasara nedžiugina orais, o tu išsikraustai už miesto, į namą, pilną visokiausių senų dalykų, natūraliai imi galvoti, ką čia tokio su jais nuveikus, kad ir seną daiktą panaudotum (kokių dabar nebegamina), ir sutaupytum (nereikėtų pirkti naujų baldų). Ką ką – atnaujinti senuosius! Šį kartą – apie kėdes.2016-08-11_14.51.14
Skaityti toliau “Nuotykiai namuose: kėdžių atnaujinimas“

„Open House Vilnius“ ir pastatų istorijos

Šį savaitgalį (balandžio 23–24 d.) Vilniuje antrus metus vyko atviros architektūros savaitgalis Open House Vilnius. Jo šūkis šiemet – Istorijas pasakojantys pastatai. Iš šiemet atvirų 44 pastatų lankėmės, deja, tik 5, o pernai – dar 3, kuriuos buvo galima aplankyti ir šiemet. Taigi trumpi įspūdžiai, pagiriamasis žodis savanorių vedamoms ekskursijoms bei pastatų istorijai ir paslaptims.

IMG_20160424_164141
Verslo centre „Victoria“

Skaityti toliau “„Open House Vilnius“ ir pastatų istorijos“

Jurkiškio upelio pažintinis takas ir Dubingiai

Šio savaitgalio planas buvo apsilankyti Kauno marių regioniniame parke, bet kadangi pranašavo lietų, diena buvo apniukusi, nusprendėme nuvažiuoti kur nors arčiau, kol dar nelyja. Paulė pasiūlė Jurkiškio upelio pažintinį taką Molėtų rajone, šalia Dubingių. Niekada nebuvau apie jį girdėjusi, tad mielai sutikau. Ir nesigailėjau! Taigi trumpai apie tai, kodėl susižavėjau šia vieta.

IMG_20160410_091517
Skaityti toliau “Jurkiškio upelio pažintinis takas ir Dubingiai“

Kodėl Klaipėda yra gerai

Velykų savaitgalį praleidome Klaipėdoje. Paprastai, kaip jau keletą metų tenka pataikyti, mieste būna šalta, lyja, apsiniaukę, sklandžioja rūkai, kaukia stipriausi vėjai ir net vasarą reikia šiltos striukės. Šis savaitgalis buvo šiltas, ramus ir pati Klaipėda netgi man patiko (!). Na kodėl, kodėl gi negalėtų taip būti visada?! Taigi trumpai apie tai, kodėl norint prie jūros reikia važiuoti į Klaipėdą.

IMG_20160326_225315
Skaityti toliau “Kodėl Klaipėda yra gerai“

Popietės nuotykis – televizijos bokštas

Kai visas Vilnius šurmuliavo Kaziuko mugėje, kavos atsigerti nusprendėme televizijos bokšte. Jame esu lankiusis tik kartą – kadaise bakalauro laikais, kai vyko nemokamos ekskursijos studentams. Šį kartą užsikėlimą į bokštą vyras buvo gavęs dovanų, tad su anyta ir teta nusprendėme popietę praleisti kaip nors įdomiau. O dar kai orai tokie – nei tai žiema, nei tai pavasaris, ir dar apsiniaukę, lauke būti kažko visai nesinorėjo. Televizijos bokštas mums pasirodė puikus pasirinkimas.

Didžiausias nuotykis užsikelti į bokštą iš tikrųjų buvo tetai – ji nuolat kūrė katastrofų vaizdus, kad bokštas būtinai nuvirs, arba užstrigsime lifte, arba… O mes, aišku, prisidėjome pasakodami, kad bokštas siaubingai siūbuoja. Juokai juokais, bet eidama link bokšto vis atsigręždavau pažiūrėti, ar ji dar nepabėgo.

IMG_20160305_181217
Skaityti toliau “Popietės nuotykis – televizijos bokštas“

Mažoji vaikščiojimo nauda

Nesu girdėjusi, kad kas skųstųsi, jog per daug vaikšto ar vaikščiojo, bet esu girdėjusi, kaip skundžiasi močiutės, nebegalinčios išeiti į lauką. Kad vaikščioti naudinga, teigia kone visi sporto ir medicinos specialistai. Kad tai naudinga, pajaučiau ir savu kailiu. Skirtinguose šaltiniuose rašoma įvairiai, bet apibendrinus galima pasakyti – 10 000 žingsnių kasdien yra geriausias sportas ir puikiausia fizinė veikla. Kodėl?
Skaityti toliau “Mažoji vaikščiojimo nauda“

Begalybė Vilniaus Sapieginės parkuose

Jeigu gyvenate ne Antakalnyje ir vaikščioti palei upę, žmonių pilnutėliuose Vingio ar Bernardinų parkuose nebesinori, verta apsilankyti Šilo ir Šveicarijos parkuose Antakalnyje. Šie parkai – kaimynai, skiriami vienos Žolyno gatvės. Jie priklauso Pavilnių regioniniam parkui. Juose iki pat Pūčkorių atodangos eina Sapieginės pažintinis takas.

Į šiuos parkus mes einam kone kiekvieną savaitgalį, o kai orai geri ir vakarai ilgi – dar ir šiaip šiokią dieną. Kas nuostabiausia – kaskart, jei nepabijai nusukti nuo pagrindinių takų, nueisi ten, kur nesi buvęs. Mes ten lankomės jau kokius 4 metus beveik kiekvieną savaitgalį, ir kaskart randam nematytų vietų! Kartą esam nupėdinę net iki Pūčkorių atodangos. Nuo Antakalnio gatvės tai tikrai nemažas kelio gabalas, turint omeny, kad teks kažkaip ir atgal pareiti. Šiais miškais galima nukeliauti iki Belmonto ir net Užupio.

12132915_728373993961246_2128022853_n
Vaizdas rudenį nuo Pūčkorių atodangos

Skaityti toliau “Begalybė Vilniaus Sapieginės parkuose“