Barselona – miestas, kuriame norisi pasilikti

2019 metų lapkritį sugalvojome porai dienų nulėkti į Barseloną. Joje esu buvusi 2012-ųjų sausį – tada tai buvo pirma mano kelionė lėktuvu ir mieste buvom turbūt savaitę. Detaliai visko iš to laiko jau neprisiminsiu, bet tąkart kelionė man paliko geriausius įspūdžius. Šįkart Barselonoje buvome šeštadienio vakare, o antradienį anksti ryte skridome namo, taigi turėjome dvi pilnas dienas ir vieną vakarą. Turėjome planą, ką norėtume aplankyti pernelyg nelakstydami ir spėdami pasimėgauti laiku. Pirmąją dieną skyrėme slampinėjimui po miestą, antrąją – kelionei į Monestir de Montserrat.

Panorama nuo Turo de la Rovira

Paskelbta 2020-01-142020-01-14 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeParašykite komentarą

Prancūzijoje gyvenanti Rūta: „Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad čia mano namai“

Rūta Duval sako: ir Prancūzijoje gyventi galima. Taip vadinasi jos paskyra instagrame, kur mes visai netikėtai ir susipažinome. Ši instagramo pankė nevynioja žodžių į vatą ir nesifotografuoja išrietusi užpakalio priešais veidrodį – ji gyvena 100 metų senumo name Normandijoje ir augina tris vaikus, gamina vaško plėveles, siuva ir moko siūti gražius dalykus „Mumishandmade“, nevengia nerožinių temų instagrame, kepa obuolių pyragus su kalvadosu, gamina rhum arrangè ir įdomiai viską aprašo savo paskyroje.

Rūta savo namuose Normandijoje, Prancūzija. Visos teksto nuotraukos: Rūta Duval

Paskelbta 2019-09-082019-09-08 Autorius Mažieji nuotykiai| Pokalbiai, UžsienyjeParašykite komentarą

Nepastovioji pavasario sala Tenerifė

Kovo 31 dieną išlėkėm 8 dienas pasišildyti į išgirtąją Kanarų salą Tenerifę. Lietuviai ten perkasi namus, organizuoja pramogas ir tiesiog gyvena, o ilsėtis grįžta kone kasmet. Tenerifė vadinama amžinojo pavasario sala. Didžiuliai temperatūrų svyravimai, vėjai ir debesys čia – kasdienybė.

Paskelbta 2019-04-242019-04-24 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 2

Venecija – miestas, kurio nebus

Veneciją kasmet aplanko apie 20 milijonų turistų. DVIDEŠIMT MILIJONŲ mieste, kurio centrinę dalį laisvai gali pereiti per valandą. Mieste, kuris lėtai ir tyliai grimzta nusinešdamas italų viltį iš turistų atsikovoti savo vietas… Jau dabar prognozės liūdnos – per artimiausius dešimtmečius Venecijoje neliks nuolatinių gyventojų. Ir ne tiek dėl vandens, kiek dėl turistų. Venecija šiuo metu yra turistų miestas. Vietiniai iš esmės juos tik aptarnauja – italams gyventi čia jau per brangu ir nebepatogu.

Džiaugiuosi, kad pirmą kartą teko jame apsilankyti ne sezonu – lapkričio pradžioje. Tada ir bilietai pigesni, ir viešbučiai, ir gerokai mažiau žmonių nei vasarą.

Paskelbta 2018-11-132018-11-14 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 1

Pažinti Italiją. II dalis: Neapolis

Iš Materos, kurią aprašiau čia, išvažiavome į žymųjį Neapolį. Pirmą vakarą skaičiau šį straipsnį ir juokiausi, nes tikrai atitikau kone visus tipus, kuriems į Neapolį geriau nevažiuoti. Apskritai prieš kelionę tik domėjausi, ką mieste pamatyti, nes planavome jam skirti tik vieną dieną, o apie patį miestą neskaičiau nieko. Galbūt todėl ir ištiko visiškas kultūrinis šokas. Siauros gatvelės, visiškai išprotėjęs eismas be taisyklių, per raudoną lekiantys motoroleriai ir žmonės, žmonės, ir dar šiukšlės. Toks buvo pirmasis įspūdis.

Paskelbta 2018-07-132018-07-13 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 2

Pažinti Italiją. I dalis: Matera

Kai staigiai kala į galvą „noriu atostogų. DABAR“, nelieka nieko kito, tik dairytis pigesnių bilietų į bet kur. Šįkart pagal šį kriterijų, kaip turbūt ir labai dažnai, nugalėjo Italija – pasitaikė kaip sezonui gana nebrangūs bilietai į Barį (žmogui pirmyn atgal išėjo apie 80 eurų). Pirminis planas važinėti traukiniais ir autobusais aplankant pagrindinius regiono miestus Materą, Ostūnį, Lečę ir patį Barį žlugo pavėlavus lėktuvui. Atskridę vėliau nebespėjome į tiesioginį autobusą į Materą, kitas buvo tik už 3 valandų, tad greitai sugalvojome nuomotis automobilį. Tai visiškai pakeitė kelionės planus, ir į gera. Vietoj tradicinių turistinių vietų pamatėme visai kitokią Italiją. Bet apie viską nuo pradžių.

Matera, seniausias Italijos miestas

Paskelbta 2018-07-112018-07-13 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 1

Ernesta Kazakėnaitė: „Kelionės šiuo metu man yra tam tikra mokymosi forma“

Ar būtų per drąsu Ernestą Kazakėnaitę pristatyti kaip mokslininkę? Baikit, nemanau. Baigusi lietuvių kalbą Ernesta šiuo metu studijuoja doktorantūroje ir pagal mainų programą mokosi Rygoje. Kadangi yra moksliniais ryšiais susijusi su Latvija, ji nemažai ten ir apvažinėjusi. Kviečiu skaityti išsamų jos pasakojimą apie įdomias vietas Latvijoje. Kraunam čemodānus ir keliaujam pas kaimynus!

Pašnekovė ir nuotraukų autorė Ernesta ant beždžionių tilto per Nerį netoli Skališkių olos

Paskelbta 2017-06-302017-07-03 Autorius Mažieji nuotykiai| Galvoje, Pokalbiai, UžsienyjeParašykite komentarą

Su meile iš Rygos

Rygoje esu buvusi jau gal kokius 7 kartus, ir kaskart drąsiai sakau – šis miestas verčia jį įsimylėti. Tiek žiemą, tiek vasarą. Dar studijų laikais, pramokę kelis latviškus žodžius, važiuodavome į Rygą gotinių ir latviško alaus. Latvija apskritai žavi. Panaši į Lietuvą, bet kitokia. Tiek gamta, tiek kalba. Beje, dėl kalbos – šį kartą į Rygą važiavau kaip į tikrą užsienį, argumentuodama tuo, kad užsienio pojūtį kels vien jausmas, kad negali susikalbėti.

Paskelbta 2016-11-222018-11-18 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeParašykite komentarą

Bosnija ir Hercegovina. II dalis „Gyvenimiškos pamokos“

Tikiuosi, jau perskaitėte I dalį, nes tikrai nenorėčiau, kad pirmiau išsigąstumėte ir iš anksto nusiviltumėte šia gražia šalimi.

Taigi kaip čia nutiko, kad mūsų planuota 14 dienų kelionė sutrumpėjo iki 7 dienų? Smagiai pavakaroję Mostare grįžome į kemperius. Įsėdę susižvalgome, kodėl ant stalo padėta vaistų dėžė, juk nė vienas jos neėmėme. Pakeliame akis – spintelės pradarytos. Apsisukame – patalai sujaukti, čiužiniai pakelti, o spintelė po lova, kurioje buvo mano kompiuteris, pasas ir 200 eurų, tuščia. Protas negali suvokti – esame apvogti.

Paskelbta 2016-05-152016-05-19 Autorius Mažieji nuotykiai| Galvoje, UžsienyjeKomentarų: 1

Bosnija ir Hercegovina. I dalis „Įsimylėjimas“

„Facebook“ buvau užsiminusi, kad išvykstu į 14 dienų kelionę kemperiais per Balkanus iki Kroatijos ir atgal bei siunčiau linkėjimus iš Vengrijos. Deja, ji mums truko tik 7 dienas. Kodėl? Apie tai II dalyje. Šįkart plačiau aprašysiu tik Bosniją ir Hercegoviną, nes šioje šalyje praleidome beveik 3 dienas ir yra ką papasakoti, o pirmąsias šalis gana greitai pralėkėme. Taigi pirmieji įspūdžiai apie Bosniją ir Hercegoviną.

Paskelbta 2016-05-152016-05-16 Autorius Mažieji nuotykiai| UžsienyjeKomentarų: 3