Žygių mada, arba Svarbiausia daug vaikščioti

Vienas žmogus sakė, kad sveikatai užvis svarbiausia daug vaikščioti. O aš dar pridėčiau, kad vaikščiojimas – tinginių sportas (kaip tik man), nes jam nereikia specialaus pasiruošimo, priemonių (tik patogių nelygiapadžių batų), nesvarbu nei amžius, nei svoris. Net nutukusiems žmonėms pirmiausia rekomenduojama ne prakaituoti sporto salėje ar – ginkdie – bėgioti, o vaikščioti. Vaikščiojimui nereikia specialios priežasties ar aplinkos. Žodžiu, išeini ir eini. Taigi šis bei tas apie žygių madą, kuri man labai patinka.

IMG_20170514_085932_974.jpg
Žygyje „Pėsčiomis pajūriu“, kuriame dalyvavo apie 8000 žmonių

Savaitgalį dalyvavau „Trenkturo“ organizuojamame žygyje „Pėsčiomis pajūriu“. Sugalvojau išbandyti save ir pasirinkau įveikti 50 km. Įveikiau. Vis dėlto 50 – tai tau ne 5 km aplink kiemą apeiti. Ėjau daugiau nei 11 valandų su mažomis pertraukėlėmis. Paskutiniais kilometrais tempas sulėtėjo kelis kartus, nes kiekvienas žingsnis tapo dideliu aiškinimuisi su savimi ir savo skaudančiomis kojomis. Ką tuo noriu pasakyti? Vaikščiokite. Iššūkiai yra gerai. Prie jūros yra gerai (įdegiau, gaivaus oro pakvėpavau).

O dabar apie žygių madą.

Apie vaikščiojimo naudą apskritai jau esu rašiusi. O pradėjusi sekti ne vieną žygius organizuojančią organizaciją, pamačiau, kiek daug jų rengiama – praktiškai kiekvieną savaitgalį visoje Lietuvoje. Juos nemokamai arba už kelis eurus organizuoja ne tik Žygeivių asociacija, bet ir kone visi regioniniai parkai, sujungdami patį ėjimą su kokia nors pažintine funkcija. Esu dalyvavusi Kovo 11-ajai skirtame Laisvės žygyje Neries regioniniame parke. Nors žygis buvo nemokamas, jame vaišino arbata, maršrute buvo išdėlioti su parku ir matomu vaizdu susiję klausimai, kurių atsakymus galėdavai rasti, pvz., nuėjęs dar vieną kilometrą.

IMG_20170216_162724_263.jpg
Laisvės žygyje dalyvavo apie 800 įvairaus amžiaus žmonių

Turiu pažįstamų, kurie sako: „Kam mokėti pinigus už ėjimą, taigi pats va išeini ir eini“. O tam, kad: būtum vedamas gido, kuris supažindintų su maršutu, papasakotų naudingų dalykų; gautum vandens, arbatos, kartais ir pietus ar užkandžių; turėtum pervežimo ar šiaip pagalbos galimybę; krūvoj eiti smagiau! Šiaip masinių susibūrimų aš nemėgstu, bet eiti krūvoje tikrai smagiau. Tarkim, einant 50 km galima užmegzti naujų pažinčių, paskatinti ir būti paskatintam visai nepažįstamų žmonių. O ir šiaip tas (skausmo) bendrystės jausmas yra malonus.

IMG_20170513_170723.jpg
Masinis 50 km ėjikų poilsis

Taigi, jei susigundėte su šeima ne tik paslankioti kokiu gražiu mediniu takeliu pažintiniame take, bet išeiti į tikrą iššūkių kupiną žygį, siūlau pasidomėti tokių organizatorių pasiūlymais:

  1. Pėsčiųjų žygių asociacija
  2. Trenkturas
  3. Žygių kalendorius
  4. Vilniaus keliautojų klubas
  5. Pėsčiųjų žygiai
  6. VU žygeivių klubas
  7. Žygiai.lt
  8. Neries regioninis parkas
  9. Šiaurietiškojo ėjimo asociacija
  10. Aukštyn upe

Jei žinote daugiau neblogų organizatorių, praneškite!

IMG_20170129_090438_611
Žiemą tokiame nuostabiame rūke netyčia miškais nužygiavome apie 20 km

Už mažus ir didelius nuotykius ir žygius, ir būtinai kasdien!

Justina

Parašyk komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s